šilas

šìlas sm. (4) K, Š 1. JbL233, Lex106, Q191,249,623, R, R391, MŽ184,270,527, Sut, N, K, M, LL10, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Lz, LTR(Švnč, Vrnv, Šlčn, Klvr), Nm, Jrb, Čb smėlynuose augantis aukštų, tiesių spygliuočių (ppr. pušų) miškas: Šilas, pušynas SD18. Šiluosè geriausias vasarą oras Rmš. Šilè auga pušys J. Čia toks šìlas buvo, kiaurai smiltis, labai lengvu kast tas duobes Mšk. Kur prie šilų̃, smėlynuos, tai sėdavo atodaugių Sutk. Tetirvinų, ui, mūsų šilù kiek būdavo: rytais tik burbuliuoja, burbuliuoja Mžš. Šilùj (taria šiluĩ) tai esu radus asiūklių, o mūsų miške nebūdavo Svn. Aš taip jau kaip klaps daugsyk, mudriai šokinėdams, medžių vogt tamsoj į šìlo pašalį traukiaus K.Donel. Ė kai jau dienai brėkštant rytai šviesa tvinksta, rasos pilnos žolynų žemyn galvos linksta, tada šìlas nubunda A.Baran. Šilai pušynai, trakai beržynai – tai gražiai jojo brolelių pulkai JD477. Sode obuolėlius beskabysi, šile riešutėlius bekramtysi LLDII102. Jei ne girios paukštelė, lėkie sau šilúosna (d.) Rdš. Oi tu eglele, šìlo dukrele DrskD186. Tai gražiai žydi šilè putinelis, tai gražiai joja broliukų pulkelis (d.) Rš. Kas mede (girioje), kas šile, ateikit pas mus vakaruot, rytuot LTR(Dv). O jos jauna dukružėlė kaip šìlo varnelė JV178. Šilo velnias Kos97(Varn). Gražių šilẽlių čia buvo Nmč. Šilẽlin jojau, šilùj šieną pjoviau Lel. Šilely pušelė, daržely rūtelė, tai jos sužaliavo žiemą vasarėlę LTR(Pg). Jojau jojau par šilẽlį, po žalią lankelę (d.) Cs. Per šilẽlį jojau, šile žolę roviau (d.) Mšg. Šilukè pavėsiavom ir užkandžiavom PnmA. Kai jis jojo per šilaitį, šilužis skambėjo RD23. Per šiláičius jojau ir šakelę skyniau DrskD140. Medžią ižg šilo ... kerta DP575. Samdinykas avių neatboja, anas prastoja ir, vilką išvydęs, nuog jų bėga, anas ant lauko alba ant šilo kokio palikdamas BPII60. ^ Kiekviena pušis savo šilui ošia LTR. Ko šile nėr, to prašo B264. Vadžios tave šilais nuogą, trakais basą (mylės, bet neves) B695. Marga marginaitė šile pakabyta (genys) B. Lingė lakstė po dirvonus, šile žarnas draikė (šaudyklė) LTR. Lydė laidė, po šìlą skraidė, palikus šilè žarnas, pati namon parėjo (medžiotojas ir šautuvas) BsM. ║ Lz, Kkl, Pšl krūmais apaugęs laukas; ganykla. 2. J.Jabl, E(Pšl), Kkl žr. šilažemis 1: Kas tę augs ant tokio šìlo – škada i sėklos Sml. Šilų̃ žemė Ppr. Ir išejo motynėlė šilè rugių pjautie DrskD125. 3. miške esantis kaimas: Kai kuriuose Aukštaitijos rajonuose, ypač Dzūkijos miškų kaimuose, vadinamuosiuose šiluose, grybų ir uogų rinkimas buvo tapęs verslu rš. 4. LBŽ, DŽ, DūnŽ, Plšk bot. viržis, šilojas (Calluna vulgaris): Kur kokį šìlą, kur katpėdikę rastumi, o mėlenės jokios Krš. 5. P bot. erika (Erica): Šilas šilžiurkštis (E. tetralix) P. Šilas pilkasis (E. cinerea) P. 6. nevaisingas medis: ^ Bet tu būsi kaip šilas pūščioje BBJer48,6.

◊ į šìlo kálną išvažiúoti Als mirti.

šìlo baravỹkas Grg, Lkv; BzF182 žr. šilbaravykis 1. šìlo eglùtė NdŽ bot. viržis (Calluna).

šìlo kùliai; P, Ak bot. šilinis saliavas (Peucedanum oreoselinum).

šìlo lãpė nesulójo (neužlójo, nežinójo) Trgn niekas nesužinojo: Mane užmuš ant vainos (per karą), tai nei šilo lapė neužlos KlK24,69(Prng). Kas jų namuos atseis (atsitiks), nė šìlo lãpė nežinõs KlK24,69(Trgn).

šìlo lelijà; LBŽ bot. pievinė šilagėlė (Pulsatilla pratensis).

šìlo mė́nuo NdŽ rugsėjis: Vienog tą darbą (varpymą) ne vėliaus kaip šilo mėnesė[je] reik atlikti S.Dauk.

šìlo várna NdŽ; Sut, Kos122 žalvarnis, šilovarnis.

šìlo var̃nas NdŽ

1. Kos123 kuosa.

2. žalvarnis.

šìlo vokietė̃lis; BsMtI26(Brt) velnias.

šìlo žõlės NdŽ; KŽ, MitII140(Prk), LBŽ bot. paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum).

šilų̃ Bar̃bė tariama būtybė, kuria gąsdinami vaikai: Šilų Barbės bijau! Šts.